Pinch analizė yra būtinas metodas, leidžiantis rasti vietas, kur pramonės operacijose gali būti geriau integruota šiluma, todėl sumažėja bendras energijos suvartojimas. Kai randame taip vadinamą „kritinį tašką“ – esą procese vietą, kur šilumos perdavimas yra labiausiai ribojamas ir šilumos nuostoliai yra minimalūs – gamykloms atsiveria galimybė daug efektyviau pritaikyti šilumos tiekimo poreikius prie faktinio poreikio. Ši metodika dažnai apima temperatūros reikšmių ir atitinkamų šilumos apkrovų braižymą grafikuose, kad būtų lengviau įvertinti, kaip skirtingos sistemos dalys sąveikauja tarpusavyje. Ir praktiškosios pavyzdžių istorijos daug pasakoja. Paimkime tam tikras naftos perdirbimo įmones, kurios, pradėjusios taikyti Pinch analizės principus visose operacijose, padidino energijos naudingumo rodiklius apie 20 procentų. Šis metodas ne tik sumažina įrangos eksploatacinius kaštus – ilgainiui ji daro pramonės šakas ir žalesnėmis, nes mažesnis energijos švaistymas reiškia mažiau į atmosferą patenkiančių anglies emisijų.
Keičiant rektifikacijos kolonose grįžtamąjį santykį, gerokai keičiasi, kaip gerai medžiagos atskiriamos viena nuo kitos, kartu išlaikant energinį efektyvumą. Paprastai kalbant, didesnis grįžtamasis srautas reiškia geresnį atskyrimo kokybę, tačiau tai reikalauja daugiau energijos. Visada tenka balansuoti tarp gryno produkto gavimo ir eksploatacinių kaštų. Kai kurie praktiški tyrimai rodo, kad tinkamai nustatant grįžtamąjį srautą galima pasiekti gerą energijos taupą. Vienoje gamyklėje, pakoregavus sistemos nustatymus, energijos sąnaudos sumažėjo apie 15 %. Daugelis chemijos pramonės įmonių, veikiančių įvairiose srityse, taip pat pažymi panašius rezultatus – pasiekiamos reikiamos grynumo normos, neužkraunant papildomai elektros tinklų.
Geresnės vakuumo sistemos tikrai daro įtaką naftos rafinavimo efektyvumui ir energijos poreikiams perdirbant. Kai įmonės modernizuoja siurblius arba keičia savo sistemų išplanavimą, jos pastebi didelius našumo pagerinimus. Pagrindinė idėja yra ta, kad kokybiškos vakuumo sistemos sumažina virimo taškus, o tai reiškia, kad mažiau energijos skiriama naftai kaitinti. Rafinuotuvės, kurios atliko tokio tipo modernizavimus, taip pat pastebėjo nemažą energijos taupą – apie 10 % mažiau nuo viso suvartojimo, pagal jų ataskaitas. Tačiau ne tik tai, kad mažėja išlaidos už komunalines paslaugas – tokie technologiniai patobulinimai iš esmės padeda geriau perdirbti naftą. Tai leidžia rafinuotuvėms siekti žalimesnių praktikų, išlaikant aukštą gamybos kokybės standartą.
Mažo masto naftos atliekų perdirbimo įrenginiai gerai tinka naudotų naftos produktų perdirbimui, kartu taupant energiją. Jie sumažina reikalingą energiją, lyginant su senomis distiliavimo technologijomis, todėl mažėja tarša ir gerėja aplinkos apsauga. Paskutiniu metu rafinavimo įmonės pradėjo dėti dėmesį į šią technologiją, ypač kai rinkos ataskaitos rodo vis daugiau įrenginių, naudojančių šias sistemas. Apžvelkite bet kurią didelę rafinavimo operaciją šiandieną, ir didelė tikimybė, kad jos jau yra integruojusios atliekų naftos atgavimo sistemą į savo veiklą. Tai logiška, atsižvelgiant į griežtesnius JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) standartus ir paprastą faktą, kad šių mašinų eksploatacija ilguoju laikotarpiu kainuoja mažiau.
Žemos temperatūros distiliavimo sistemos įnašą į rafinavimo procesus suteikia dėl mažesnės energijos sunaudojimo. Veikiant šaltesnėje temperatūroje nei tradicinės sistemos, nereikia tiek daug energijos, kad būtų išgauti vertingi komponentai iš neperdirbtos naftos, todėl sumažėja išlaidos, susijusios su įmonių veikla. Tyrimai parodė įspūdingus rezultatus – vienoje studijoje nustatyta, kad pereinant prie žemos temperatūros sistemų, energijos vartojimas sumažėjo apie 30 %. Dar viena svarbi šių sistemų savybė – jų universalumas naudojant įvairiose naftos pramonės srityse. Vis daugiau rafinuotojų pradeda jas diegti, siekdami gauti didesnį efektyvumą už tuos pačius išlaidas, išlaikant aukštą našumą. Daugelis mažų rafinuotojų jau perejo prie tokių sistemų ir nurodo akivaizdžius mėnesinių sąskaitų mažėjimus, nesumažinus produkto kokybės.
Naftos perdirbimo įmonės, kurios naudoja dyzelino perdirbimo įrangą, sugebančią dirbti su įvairių rūšių žaliava, gauna tikrų privalumų lankstumo ir energijos taupymo požiūriu. Tokios sistemos gali perdirbti įvairaus tipo žaliavas – įprastą naftą, pramoninį dumblį, netgi seną variklių tepalą iš transporto priemonių, todėl energijos sąnaudos sumažėja gana daug. Galimybė perjungti tarp šių medžiagų leidžia įmonėms efektyviau veikti ir išsklaidyti mažiau šilumos. Pramonės ataskaitos rodo, kad ši praktika iš tikrųjų veiksmingesnė. Pavyzdžiui, viena didelė naftos perdirbimo įmonė praėjusiais metais modernizuojus įrangą, leidžiančią naudoti įvairią žaliavą, padidino gamybą 15 procentų. Įmonėms investuoti į tokias technologijas yra logiška, nes taip galima sutaupyti lėšų ir tuo pačiu sumažinti žalą aplinkai.
Augalai, kurie perdirba atliekamuosius variklio aliejus, dabar naudoja pažengusią technologiją, kad senąjį variklio alyvą vėl paverstų naudojamu dyzelino kuru, kuris svarbiai prisideda prie to, kaip naftos perdirbimo įmonės atgauna energiją. Šios įmonės padeda sumažinti aplinkos problemas sukeliančias atliekamuosius alyvus, tuo pačiu padarydamos, kad naftos perdirbimo įmonės veiktų geriau ir sutaupytų operacinius kaštus. Tikri skaičiai rodo, kad šios perdirbimo įmonės gali atgauti nemažą energijos kiekį, o tai reiškia mažesnius sąskaitas už eksploatacijos išlaidas. Tai daro jas vis svarbesnėmis veikėjomis žaliosios energijos sprendimų srityje, kai pramonės sektoriai ieško būdų sumažinti atliekas ir tuo pat metu padidinti pelną.
Naftos destiliavimo įrenginiai, turintys didelę našumą, suteikia tikrą naudą siekiant optimizuoti energijos suvartojimą perdirbant didelius kiekius stambios naftos. Kadangi pasaulio sunkiosios naftos ištekliai toliau plečiasi, tokie įrenginiai vis labiau svarbūs perdirbimo įmonėms, kurios bando atlaikyti augantį poreikį efektyvesnėms perdirbimo sistemoms. Perdirbimo įmonės visame pasaulyje praneša apie reikšmingą energijos sąnaudų sumažėjimą po tokių įrenginių įdiegimo, o tai yra suprantama, atsižvelgiant į tai, kaip efektyviau gali būti valdomos sunkiai perdirbamos naftos aplinkai draugišku būdu. Įmonėms, siekiančioms pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, nekenkiant gamybos lygmenims, investicijos į šiuos pažengusius distiliavimo sistemas yra protingas žingsnis į priekį, kuris vienu metu sprendžia tiek operacines išlaidas, tiek gamybos plėtimo reikalavimus.
Marginaliosios garų srovės arba MVF sekomosios metodas sukėlė bangą distiliavimo kolonų veikimo būduose, ypač naftos rafinavimo įrenginiuose. Tai, kas išskiria šį metodą, yra gebėjimas geriau panaudoti esamus garus, o tai padeda pagerinti efektyvumą ir sutaupyti daug energijos visame rafinavimo procese. Vietoj senųjų sąnaudų skaičiavimo metodų, MVF vertina garų srautus kaip pagrindinį veiksnį, darantį įtaką tiek kolonų dydžiui, tiek kasdienėms eksploatacijos išlaidoms. Praktiškai patikrinta keliuose rafinuotuvėse parodė įspūdingus rezultatus. Įrenginiai, naudojantys MVF seką, sunaudoja apie 35 % mažiau energijos nei tradicinės sistemos. Rafinuotuvėms, siekiančioms mažinti išlaidas ir kartu pasiekti atsakingumo tikslus, ši technika suteikia praktiškai naudingų privalumų, kurie eina toliau nei tik finansinis taupumas. Tai reiškia perėjimą prie protingesnio išteklių valdymo pramonėje, kur kiekvienas sutaupytas procentas yra svarbus.
Horizontalių kolonų konstrukcijų tendencija auga greitai, nes jos perduoda šilumą geriau nei senalaikės vertikalios kolonos. Kas daro šias naujas konstrukcijas tokias geriausiai taupančias energiją? Jos leidžia garams labiau sąveikauti su kolonų paviršiais, kas pagreitina visą šilmaininkimo procesą. Kai analizuojame, kas yra svarbiausia, pastebime, kad paviršių ploto pasiskirstymas yra optimizuotas, taip pat parenkamos medžiagos, kurios yra specifiškai pritaikytos jų šilmainkimo savybėms. Tyrimai gana aiškiai rodo, kad pereinant prie horizontalių konstrukcijų tikrai galima padaryti įtaką gamyklų veiklai, sumažinant energijos poreikį apie 20 procentų pagal naujausius duomenis. Naftos perdirbimo įmonėms, siekiančioms mažinti išlaidas ir tapti žalesnėmis, tokio tipo konstrukcijų modernizavimas suteikia realių privalumų tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu.
Naftos rafinavimo pramonė šiuo metu patiria didelius pokyčius dėl dirbtinio intelekto technologijų, ypač kai kalba užeina apie problemų prognozavimą dar prieš joms atsirandant distiliavimo procesų metu. Kai rafinerijos įdiegia šias išmanąsias sistemas, jos gauna nuolatinį įrenginių būklės informavimą ir pagal poreikį per dieną atlieka koregavimus. Tai leidžia sutaupyti tikrą pinigų sumą energijos sąskaitose ir padidinti bendrą efektyvumą. Pvz., dirbtinio intelekto programa gali anksti aptikti kylančias problemas distiliavimo kolonose ir automatiškai koreguoti tokius parametrus kaip temperatūros nustatymai ar slėgio lygis, kad viskas veiktų sklandžiai. Rafinerijos, kurios jau pritaikė šią technologiją, pastebi skirtumą savo pelno skaičiuose. Kai kurie ataskaitų duomenys rodo, kad energijos suvartojimas sumažėjo apie 15 % kai kuriose įmonėse. Be paprasto kaštų taupymo, šie patobulinimai taip pat padeda įmonėms pasiekti ekologinius tikslus ir išlaikyti pakankamą gamybos lygį, kad būtų patenkinta paklausa.
Dėl šių inovacinės technologijos, nekuro rafinavimo įmonės gali optimizuoti savo veiklą siekdamos efektyvumo, sąnaudų efektyvumo ir aplinkosaugos atsakingumo.
Svarbu tinkamai nustatyti drėkinimo normas, kad vakuumo kolonos veiktų efektyviai ir tausotų energiją. Vykstant vakuumo distiliavimo procesams, išlaikant tinkamas drėkinimo normas, kolonos viduje stabilizuojasi temperatūra ir slėgis. Be šios stabilumo sąlygos, visa operacija gali greitai tapti neefektyvi. Šiuolaikiniai operatoriai naudojasi moderniais matavimo prietaisais ir automatinėmis valdymo sistemomis, kad realiu laiku stebėtų šias normas. Kai kurie specialistai teigia, kad tinkamai nustatytos drėkinimo normos daugelyje atvejų gali sumažinti energijos suvartojimą apie 15 procentų ir padidinti rafinavimo įrenginių našumą. Žinoma, yra išimčių, priklausomai nuo konkretaus įrenginio konfigūracijos ir žaliavų savybių, tačiau daugelyje įrenginių pastebimos akivaizdžios įrenginių veiklos pataisos, kai imama tinkamai valdyti šį parametrą.
Tinkamas emulsijos kontrolės organizavimas viršutinėse sistemose leidžia užtikrinti sklandžią veiklą ir sumažinti energijos kaštus distiliavimo metu. Jei emulsijos lieka nekontroliuojamos, jos linkusios kauptis ir užkimšti įrangą, todėl būna eikvojamas laikas ir pinigai. Pramonės specialistai šią problemą dažniausiai sprendžia naudodami cheminius preparatus, mechaninius separatorius arba tiesiog koreguodami proceso parametrus. Svarbiausia – tai, kaip šie metodai veikia praktikoje. Pavyzdžiui, geresnė emulsijos kontrolė reiškia, kad siurbliai dirba mažiau, o šildytuvai sunaudoja mažiau energijos. Įmonių vadovai, nuosekliai stebintys savo operacijas, nurodo, kad įgyvendinus tinkamas emulsijos valdymo strategijas, pastebimas energijos suvartojimo sumažėjimas. Tai nėra tik teorinės žinios – jos tiesiogiai leidžia sutaupyti lėšų visose rafinavimo operacijose.
Tikrinimas, ar skirtingos žaliosios naftos sėkmingai veiktų kartu, yra labai svarbus siekiant pagerinti rafinavimo įrenginių veikimą. Visa idėja yra įvertinti, kas kiekvieną žaliosios naftos rūšį daro chemiškai ir fizikinių savybėmis unikalią, prieš nusprendžiant, ar jas verta perdirbti kartu. Kai žaliosios naftos nėra suderinamos, kyla problemų. Tai ne tik suvartoja daugiau energijos, bet ir trikdo galutinių produktų kokybę bei sumažina bendrą gamybos našumą. Tai pastebėjome daugelyje rafinuotuvių, kuriuose netinkamas derinimas sukelia įrenginių užterštumą ir didesnes išlaidas. Rafinavimo duomenys rodo, kad kai įmonės tinkamai įvertina suderinamumą, jos sutaupo išteklius ir padidina esamų įrenginių naudą, neužgaubiant papildomos energijos švaistymo proceso.
2024-09-25
2024-09-18
2024-09-12
2024-09-05
2024-08-30
2024-08-23
Autorinės teisės © 2025 Shangqiu AOTEWEI aplinkosaugos įrangos Co.,LTD Privacy policy